Atributika

Emblema Vėliava Himnas
emblema veliava
Apie žilvitį juk seniai dainas dainavo,                                                                   
Linksmai šokdino ilgus ratelius … 
Deja, sodino jį prie svirno ar pirtelės – 
Sode juk vietos jam jau nebebus
 
Kada eglučių, liepų išlakių pritrūko, – 
„Žilvičio“ pavadino jį tada vardu …  
Ir pastatytas buvo jis prie viešo bruko,
Medelių ten nėra – lazda žaliuos tegu …
 
Greit sužaliavo čia vaikystės sodas:                                                                   
Berneliai ąžuolėliai ir mergelės rūtos …
Palinkęs prie vartelių gluosnis čia atrodo,
Kaip princas – piktos raganos užburtas …
 
Gal ta lazda „Žilvičio“ ramų miegą saugo, 
O gal liauna šakelė prie širdelių linksta?…
Tiek metų jau – būrys vaikų išaugo –
Jie atmintin gera čionai dažnai sugrįžta …
Autorė: Aldona Genovaitė Kerpauskienė