| Emblema | Vėliava | Himnas |
|
|
Apie žilvitį juk seniai dainas dainavo,
Linksmai šokdino ilgus ratelius …
Deja, sodino jį prie svirno ar pirtelės –
Sode juk vietos jam jau nebebus
Kada eglučių, liepų išlakių pritrūko, –
„Žilvičio“ pavadino jį tada vardu …
Ir pastatytas buvo jis prie viešo bruko,
Medelių ten nėra – lazda žaliuos tegu …
Greit sužaliavo čia vaikystės sodas:
Berneliai ąžuolėliai ir mergelės rūtos …
Palinkęs prie vartelių gluosnis čia atrodo,
Kaip princas – piktos raganos užburtas …
Gal ta lazda „Žilvičio“ ramų miegą saugo,
O gal liauna šakelė prie širdelių linksta?…
Tiek metų jau – būrys vaikų išaugo –
Jie atmintin gera čionai dažnai sugrįžta …
Autorė: Aldona Genovaitė Kerpauskienė
|